VISŲ SENPYDARIŲ DĖMESIUI
eina nx eina nx, netyčia pastebėjau, kad veikia senasis čiongasNaujųjų metų raportacija
Yes, I mad. Yes, I pydaras. Laužau įsisenėjusią tradiciją. Todėl taip, aš esu medis ir esu pydaras, nes laužau tradiciją. Tačiau tradicijos sulaužymo pagrindas yra patikrinti, kiek iš tikrųjų yra super autistų, kurie ne naujų laukia, o lurkina čia ir yra pasiruošę raportuotis. Tad visi super autistai laukiami raportuotis čia.Paskootienee raportacieje cioonaiss
Nuo kol virā atejie paskutinioji dar vienam cing čongui, torbut sitas cing congas bus trumpiausias is visu egzistavusiu. Tai karočė palinkejimas naujam cingui cangui, ir jo savininkui.Padvarių žmogėdra
Seniai seniai, mažame Padvarių kaimelyje gyveno baisus žmogėdra Tomas. Tomas buvo antisocialus ir ganėtinai teritoriškas žmogėdra, todėl į Parko gatvelę, kurioje jis apsigyveno su tėvais, nei vienas kaimo gyventojas nedrįsdavo nei kojos įžengti. Nuo pat mažens Tomui buvo sunku užmegzti bet kokį ryšį su kitais kaimo jaunuoliais, o įpusėjus paauglystei - ir su priešingos lyties atstovėmis. Tomas buvo liūdnas, Tomas buvo pagiežingas, Tomas jautėsi vienišas, Tomas negalėjo suprasti kodėl kiti kaimelio gyventojai negalėjo jo šiltai priimti į savo bendruomenę. Tomas, amžiui didėjant, vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavo užsidaręs savo mažoje gryčioje Parko gatvelės gale ūgdydamas savo toksišką internetinę personą įvairiose Vėžiaknygės grupėse. Tomas buvo vienišas, Tomas buvo vienas prieš visą pasaulį. Tomo tėvams, visa tai stebint, metai iš metų širdis vis labiau ir labiau plyšo, lygiai kaip ir jų tarpusavio santykiai su sūnumi. Socialinių ir romantinių santykių stoka po truputį, tačiau negrįžtamai, privedė Tomą prie hedonistinio, kupino kūniškų polinkių, gyvenimo būdo. Tomo požiūris į priešingąją lytį su metais vis pildėsi neapykantos ir jį dar labiau stūmė ties kupino vienatvės gyvenimo. Moteris mūsų vienišo žmogėdros akyse tapo paprasčiausiu gyvulinių instinktų patenkinimo objektu, o jo galva pildėsi vien nešvankiomis nerealistiškomis situacijomis. Savo trapų ego Tomas bandė saugoti bet kokia kaina, bandydamas internetinėse grupėse didinti savo įtaką nesamoningomis temomis, tačiau rezultatas visuomet buvo tolimesnė Tomo atstumtis. Iš to mūsų pasakos herojus transformavosi iš guvaus jauno žmogėdriuko Tomo Riepso į daugumai žinomą Klautą, kurio vardą tie patys internautai jam ir davė. Naujoji Tomo būsena nebebuvo tiesiog vienišas, nesuprastas jaunuolis, o nuoširdžiai šlykštus padaras, mintantis vien pašvinkusia kačių mėsa, įsukta į duoną, ir žmonių dėmesiu bei negatyviomis emocijomis. Klautas prarado paskutinius žmogiškuosius bruožus - empatiją, sarmatą bei pagarbą kitam. Tai labiausiai atsispindėjo jo santykiuose su tėvais. Klautas ėmė išnaudoti juos emociškai bei materialiai, savo pėdsakais palikdamas tik skolas bei tėvų ašaras. To pasekoje visoje magiškoje karalystėje paplito gandas apie Padvarių žmogėdrą Klautą, neturintį nė kruopelytės žmogiškumo, grąsinanti fiziniu smurtu iš savo lytinio organo bet kokiam prie jo gryčios prisartinusiam asmeniui. Anonai jeigu skaitote tai - neimkit pavyzdžio iš Tomo, neuždarykit savo širdies bei mąstysenos dėl kelių skaudžių gyvenimiškų potyrių. Juk kentėti - tai gyventi. Kančia tai kaina, kurią mes sumokame už buvimą žmogumi, o tie kurie atsisako ją mokėti tampa žmogėdromis, tampa Klautais..