Žydai nemėgsta, kai žmonės šneka apie juos. Jie nori, kad publika laikytųsi nuomonės, kad
jie tėra nekalti religijos išpažinėjai. Jie nenori, kad ne žydai sužinotų tiesą. Tad žydiški laikraščių
rašytojai ir jūų papirkti ne žydai draugai padarė viską, ką galėjo, kad priverstų pasaulį pamiršti, ką
žydai darė Ispanijoje nuo 1936 iki 1939 metų. Kad nukreipti dėmesį nuo žydų kaltės, žydai,
viešosios nuomonės kūrėjai, kalba apie Ispanijos "pilietinį karą". Realybėje, tai, kas nutiko
Ispanijoje buvo identiška tam, kas vyko Sovietų Sajungoje nuo 1917 metų: žydų keltas karas prieš
ne žydų tautas! Žydai norėjo įgyvendinti Ispanijoje tai, ką ankščiau pasiekė rytuose: jie norėjo
paimti ispanų nacijos valdžią ir, kaip savo pergalės ženklą, pridėti raudonąją žvaigždę ir kūjį su
pjautuvu prie Ispanijos vėliavos. Faktas, kad Ispanijoje žydams pavyko užsitikrinti sutrikusių ne
žydų paramą, negali mūsų suklaidinti, matyti šį ivyki tiesiog kaip Ispanijos "pilietinį karą". Jeigu
mūsų laikų įvykiai bus naudingas įspėjimas ateities kartoms, istorikai turi tai paaiškinti:
''
Karas Ispanijoje buvo pasaulinio žydų suokalbio aktas, mėginęs pavergti ispanų tautą.
Šis žydiškas karas Europos pietvakariuose, kaip jie planavo, turėjo išplisti iš žydų valdomos
Ispanijos, Prancūzijon ir tada likusion Europon. Jie tikėjosi, kad Stalino kariuomenė,